Anmelden (DTAQ) DWDS     dlexDB     CLARIN-D

Grimm, Jacob: Deutsche Grammatik. Bd. 1. Göttingen, 1822.

Bild:
<< vorherige Seite
II. gothische starke conjugation.
skaiskaid, skaiskaidum, skaidans; fralsa (tento) faifrais,
faifraisum, fraisans; af-aika (nego) af-aiaik, af-aiai-
kum, af-aikans; laika (ludo) lailaik, lailaikum, laikans.
III. hlaupa (curro) hlaihlaup (?) hlaihlaupum, hlaupans;
stauta (percutio) staistaut, staistautum. stautans; ana-
auka (addo) ana-aiauk, ana-aiaukum, ana-aukans.
IV. slepa (dormio) saizlep, saizlepum, slepans.
V. laia (irrideo) lailo, lailoum. laians; saija (sero) saiso,
saisoum, saians; vaia (flo) vaivo, vaivoum, vaians.
VI. greta (ploro) gaigrot, gaigrotum, gretans; fleka (plan-
go) faiflok, faiflokum, flekans; teka (tango) taitok,
taitokum, tekans.
VII. us-ana (exspiro) uzon, uzonum, usanans; standa
(sto) stoth, stothum, standans; fara (proficiscor) for,
forum, farans; svara (juro) svor, svorum, svarans;
skapa (creo) skop, skopum, skapans; graba (fodio)
grof, grobum, grabans; hafja (tollo) hof, hofum, ha-
fans; frathja (saplo) froth, frothum, frathans; rathja (nu-
mero) roth, rothum, rathans; skathja (noceo) skoth, sko-
thum, skathans; saka (increpo) sok, sokum, sakans;
hlahja (rideo) hloh, hlohum, hlahans; slaha (percutio)
sloh, slohum, slahans; tvaha (lavo) tvoh, tvohum,
tvahans; vahsja (cresco) vohs, vohsum, vahsans.
VIII. keina (germino) kain, kinum, kinans [Luc. 8. 6. feh-
lerhaft uskijanata f. uskinanata; vgl. unten 7te anom.];
skeina (luceo) skain, skinum, skinans; greipa (rapio) graip,
gripum, gripans, us-dreiba (expello) us-draif, us-dri-
bum, us-dribans; sveifa (desino) svaif, svifum, svifans;
hneiva (inclino) hnaiv, hnivum, hnivans; speiva (spuo)
spaiv, spivum, spivans; and-beita (increpo) and-bait,
and-bitum, and-bitans; smeita (illino) smait, smi-
tum, smitans; in-veita (adoro) in-vait, in-vitum,
in-vitans; beida (exspecto) baid, bidum, bidans;
leitha (eo) laith, lithum, lithans; sneitha (seco) snaith,
snithum, snithans; ur-reisa (surgo) ur-rais, ur-ri-
sum, ur-risans; steiga (scando) staig, stigum, stigans;
ga-teiha (nuntio) ga-taih, ga taihum, ga-taihans;
theiha (cresco) thaih, thaihum, thaihans; threiha (premo)
thraih, thraihum, thraihans; leihva, (commodo) laihv,
laihvum, laihvans.
IX. dis-hniupa (dirumpo) dis-hnaup, dis-hnupum,
dis-hnupans; hiufa (fleo) hauf, hufum, hufans; sniva
(verto, vado) snau, snivum [st. snuum] snuans (oder
II. gothiſche ſtarke conjugation.
ſkáiſkáid, ſkáiſkáidum, ſkáidans; frálſa (tento) fáifráis,
fáifráiſum, fráiſans; af-áika (nego) af-áiáik, af-áiái-
kum, af-áikans; láika (ludo) láiláik, láiláikum, láikans.
III. hláupa (curro) hláihláup (?) hláihláupum, hláupans;
ſtauta (percutio) ſtáiſtáut, ſtáiſtáutum. ſtáutans; ana-
áuka (addo) ana-áiáuk, ana-áiáukum, ana-áukans.
IV. ſlêpa (dormio) ſaizlêp, ſáizlêpum, ſlêpans.
V. láia (irrideo) láilô, láilôum. láians; ſáija (ſero) ſáiſô,
ſáiſôum, ſaians; váia (flo) váivô, váivôum, vaians.
VI. grêta (ploro) gáigrôt, gáigrôtum, grêtans; flèka (plan-
go) faiflôk, fáiflôkum, flêkans; têka (tango) táitôk,
táitôkum, têkans.
VII. us-ana (exſpiro) uzôn, uzônum, usanans; ſtanda
(ſto) ſtôþ, ſtôþum, ſtandans; fara (proficiſcor) fôr,
fôrum, farans; ſvara (juro) ſvôr, ſvôrum, ſvarans;
ſkapa (creo) ſkôp, ſkôpum, ſkapans; graba (fodio)
grôf, grôbum, grabans; hafja (tollo) hôf, hôfum, ha-
fans; fraþja (ſaplo) frôþ, frôþum, fraþans; raþja (nu-
mero) rôþ, rôþum, raþans; ſkaþja (noceo) ſkoþ, ſkô-
þum, ſkaþans; ſaka (increpo) ſôk, ſôkum, ſakans;
hlahja (rideo) hlôh, hlôhum, hlahans; ſlaha (percutio)
ſlôh, ſlôhum, ſlahans; tvaha (lavo) tvôh, tvôhum,
tvahans; vahſja (creſco) vôhs, vôhſum, vahſans.
VIII. keina (germino) káin, kinum, kinans [Luc. 8. 6. feh-
lerhaft uskijanata f. uskinanata; vgl. unten 7te anom.];
ſkeina (luceo) ſkáin, ſkinum, ſkinans; greipa (rapio) gráip,
gripum, gripans, us-dreiba (expello) us-dráif, us-dri-
bum, us-dribans; ſveifa (deſino) ſvaif, ſvifum, ſvifans;
hneiva (inclino) hnáiv, hnivum, hnivans; ſpeiva (ſpuo)
ſpáiv, ſpivum, ſpivans; and-beita (increpo) and-báit,
and-bitum, and-bitans; ſmeita (illino) ſmáit, ſmi-
tum, ſmitans; ïn-veita (adoro) ïn-váit, ïn-vitum,
ïn-vitans; beida (exſpecto) báid, bidum, bidans;
leiþa (eo) láiþ, liþum, liþans; ſneiþa (ſeco) ſnáiþ,
ſniþum, ſniþans; ur-reiſa (ſurgo) ur-ráis, ur-ri-
ſum, ur-riſans; ſteiga (ſcando) ſtáig, ſtigum, ſtigans;
ga-teiha (nuntio) ga-táih, ga taihum, ga-taíhans;
þeiha (creſco) þáih, þaihum, þaíhans; þreiha (premo)
þráih, þraíhum, þraíhans; leihva, (commodo) láihv,
laíhvum, laíhvans.
IX. dis-hniupa (dirumpo) dis-hnáup, dis-hnupum,
dis-hnupans; hiufa (fleo) háuf, hufum, hufans; ſniva
(verto, vado) ſnáu, ſnivum [ſt. ſnuum] ſnuans (oder
<TEI>
  <text>
    <body>
      <div n="1">
        <div n="2">
          <div n="3">
            <div n="4">
              <list>
                <item><pb facs="#f0867" n="841"/><fw place="top" type="header">II. <hi rendition="#i">gothi&#x017F;che &#x017F;tarke conjugation.</hi></fw><lb/>
&#x017F;kái&#x017F;káid, &#x017F;kái&#x017F;káidum, &#x017F;káidans; frál&#x017F;a (tento) fáifráis,<lb/>
fáifrái&#x017F;um, frái&#x017F;ans; af-áika (nego) af-áiáik, af-áiái-<lb/>
kum, af-áikans; láika (ludo) láiláik, láiláikum, láikans.</item><lb/>
                <item>III. hláupa (curro) hláihláup (?) hláihláupum, hláupans;<lb/>
&#x017F;tauta (percutio) &#x017F;tái&#x017F;táut, &#x017F;tái&#x017F;táutum. &#x017F;táutans; ana-<lb/>
áuka (addo) ana-áiáuk, ana-áiáukum, ana-áukans.</item><lb/>
                <item>IV. &#x017F;lêpa (dormio) &#x017F;aizlêp, &#x017F;áizlêpum, &#x017F;lêpans.</item><lb/>
                <item>V. láia (irrideo) láilô, láilôum. láians; &#x017F;áija (&#x017F;ero) &#x017F;ái&#x017F;ô,<lb/>
&#x017F;ái&#x017F;ôum, &#x017F;aians; váia (flo) váivô, váivôum, vaians.</item><lb/>
                <item>VI. grêta (ploro) gáigrôt, gáigrôtum, grêtans; flèka (plan-<lb/>
go) faiflôk, fáiflôkum, flêkans; têka (tango) táitôk,<lb/>
táitôkum, têkans.</item><lb/>
                <item>VII. us-ana (ex&#x017F;piro) uzôn, uzônum, usanans; &#x017F;tanda<lb/>
(&#x017F;to) &#x017F;tôþ, &#x017F;tôþum, &#x017F;tandans; fara (profici&#x017F;cor) fôr,<lb/>
fôrum, farans; &#x017F;vara (juro) &#x017F;vôr, &#x017F;vôrum, &#x017F;varans;<lb/>
&#x017F;kapa (creo) &#x017F;kôp, &#x017F;kôpum, &#x017F;kapans; graba (fodio)<lb/>
grôf, grôbum, grabans; hafja (tollo) hôf, hôfum, ha-<lb/>
fans; fraþja (&#x017F;aplo) frôþ, frôþum, fraþans; raþja (nu-<lb/>
mero) rôþ, rôþum, raþans; &#x017F;kaþja (noceo) &#x017F;koþ, &#x017F;kô-<lb/>
þum, &#x017F;kaþans; &#x017F;aka (increpo) &#x017F;ôk, &#x017F;ôkum, &#x017F;akans;<lb/>
hlahja (rideo) hlôh, hlôhum, hlahans; &#x017F;laha (percutio)<lb/>
&#x017F;lôh, &#x017F;lôhum, &#x017F;lahans; tvaha (lavo) tvôh, tvôhum,<lb/>
tvahans; vah&#x017F;ja (cre&#x017F;co) vôhs, vôh&#x017F;um, vah&#x017F;ans.</item><lb/>
                <item>VIII. keina (germino) káin, kinum, kinans [Luc. 8. 6. feh-<lb/>
lerhaft uskijanata f. uskinanata; vgl. unten 7te anom.];<lb/>
&#x017F;keina (luceo) &#x017F;káin, &#x017F;kinum, &#x017F;kinans; greipa (rapio) gráip,<lb/>
gripum, gripans, us-dreiba (expello) us-dráif, us-dri-<lb/>
bum, us-dribans; &#x017F;veifa (de&#x017F;ino) &#x017F;vaif, &#x017F;vifum, &#x017F;vifans;<lb/>
hneiva (inclino) hnáiv, hnivum, hnivans; &#x017F;peiva (&#x017F;puo)<lb/>
&#x017F;páiv, &#x017F;pivum, &#x017F;pivans; and-beita (increpo) and-báit,<lb/>
and-bitum, and-bitans; &#x017F;meita (illino) &#x017F;máit, &#x017F;mi-<lb/>
tum, &#x017F;mitans; ïn-veita (adoro) ïn-váit, ïn-vitum,<lb/>
ïn-vitans; beida (ex&#x017F;pecto) báid, bidum, bidans;<lb/>
leiþa (eo) láiþ, liþum, liþans; &#x017F;neiþa (&#x017F;eco) &#x017F;náiþ,<lb/>
&#x017F;niþum, &#x017F;niþans; ur-rei&#x017F;a (&#x017F;urgo) ur-ráis, ur-ri-<lb/>
&#x017F;um, ur-ri&#x017F;ans; &#x017F;teiga (&#x017F;cando) &#x017F;táig, &#x017F;tigum, &#x017F;tigans;<lb/>
ga-teiha (nuntio) ga-táih, ga taihum, ga-taíhans;<lb/>
þeiha (cre&#x017F;co) þáih, þaihum, þaíhans; þreiha (premo)<lb/>
þráih, þraíhum, þraíhans; leihva, (commodo) láihv,<lb/>
laíhvum, laíhvans.</item><lb/>
                <item>IX. dis-hniupa (dirumpo) dis-hnáup, dis-hnupum,<lb/>
dis-hnupans; hiufa (fleo) háuf, hufum, hufans; &#x017F;niva<lb/>
(verto, vado) &#x017F;náu, &#x017F;nivum [&#x017F;t. &#x017F;nuum] &#x017F;nuans (oder<lb/></item>
              </list>
            </div>
          </div>
        </div>
      </div>
    </body>
  </text>
</TEI>
[841/0867] II. gothiſche ſtarke conjugation. ſkáiſkáid, ſkáiſkáidum, ſkáidans; frálſa (tento) fáifráis, fáifráiſum, fráiſans; af-áika (nego) af-áiáik, af-áiái- kum, af-áikans; láika (ludo) láiláik, láiláikum, láikans. III. hláupa (curro) hláihláup (?) hláihláupum, hláupans; ſtauta (percutio) ſtáiſtáut, ſtáiſtáutum. ſtáutans; ana- áuka (addo) ana-áiáuk, ana-áiáukum, ana-áukans. IV. ſlêpa (dormio) ſaizlêp, ſáizlêpum, ſlêpans. V. láia (irrideo) láilô, láilôum. láians; ſáija (ſero) ſáiſô, ſáiſôum, ſaians; váia (flo) váivô, váivôum, vaians. VI. grêta (ploro) gáigrôt, gáigrôtum, grêtans; flèka (plan- go) faiflôk, fáiflôkum, flêkans; têka (tango) táitôk, táitôkum, têkans. VII. us-ana (exſpiro) uzôn, uzônum, usanans; ſtanda (ſto) ſtôþ, ſtôþum, ſtandans; fara (proficiſcor) fôr, fôrum, farans; ſvara (juro) ſvôr, ſvôrum, ſvarans; ſkapa (creo) ſkôp, ſkôpum, ſkapans; graba (fodio) grôf, grôbum, grabans; hafja (tollo) hôf, hôfum, ha- fans; fraþja (ſaplo) frôþ, frôþum, fraþans; raþja (nu- mero) rôþ, rôþum, raþans; ſkaþja (noceo) ſkoþ, ſkô- þum, ſkaþans; ſaka (increpo) ſôk, ſôkum, ſakans; hlahja (rideo) hlôh, hlôhum, hlahans; ſlaha (percutio) ſlôh, ſlôhum, ſlahans; tvaha (lavo) tvôh, tvôhum, tvahans; vahſja (creſco) vôhs, vôhſum, vahſans. VIII. keina (germino) káin, kinum, kinans [Luc. 8. 6. feh- lerhaft uskijanata f. uskinanata; vgl. unten 7te anom.]; ſkeina (luceo) ſkáin, ſkinum, ſkinans; greipa (rapio) gráip, gripum, gripans, us-dreiba (expello) us-dráif, us-dri- bum, us-dribans; ſveifa (deſino) ſvaif, ſvifum, ſvifans; hneiva (inclino) hnáiv, hnivum, hnivans; ſpeiva (ſpuo) ſpáiv, ſpivum, ſpivans; and-beita (increpo) and-báit, and-bitum, and-bitans; ſmeita (illino) ſmáit, ſmi- tum, ſmitans; ïn-veita (adoro) ïn-váit, ïn-vitum, ïn-vitans; beida (exſpecto) báid, bidum, bidans; leiþa (eo) láiþ, liþum, liþans; ſneiþa (ſeco) ſnáiþ, ſniþum, ſniþans; ur-reiſa (ſurgo) ur-ráis, ur-ri- ſum, ur-riſans; ſteiga (ſcando) ſtáig, ſtigum, ſtigans; ga-teiha (nuntio) ga-táih, ga taihum, ga-taíhans; þeiha (creſco) þáih, þaihum, þaíhans; þreiha (premo) þráih, þraíhum, þraíhans; leihva, (commodo) láihv, laíhvum, laíhvans. IX. dis-hniupa (dirumpo) dis-hnáup, dis-hnupum, dis-hnupans; hiufa (fleo) háuf, hufum, hufans; ſniva (verto, vado) ſnáu, ſnivum [ſt. ſnuum] ſnuans (oder

Informationen zum Werk

Download dieses Werks

XML (TEI P5) · HTML · Text
TCF (text annotation layer)

Metadaten zum Werk

TEI-Header · CMDI · Dublin Core

Ansichten dieser Seite

Language Resource Switchboard?

Feedback

Sie haben einen Fehler gefunden? Dann können Sie diesen über unsere Qualitätssicherungsplattform DTAQ melden.

Kommentar zur DTA-Ausgabe

Dieses Werk wurde gemäß den DTA-Transkriptionsrichtlinien im Double-Keying-Verfahren von Nicht-Muttersprachlern erfasst und in XML/TEI P5 nach DTA-Basisformat kodiert.




Ansicht auf Standard zurückstellen

URL zu diesem Werk: https://www.deutschestextarchiv.de/grimm_grammatik01_1822
URL zu dieser Seite: https://www.deutschestextarchiv.de/grimm_grammatik01_1822/867
Zitationshilfe: Grimm, Jacob: Deutsche Grammatik. Bd. 1. Göttingen, 1822, S. 841. In: Deutsches Textarchiv <https://www.deutschestextarchiv.de/grimm_grammatik01_1822/867>, abgerufen am 28.03.2024.